Tattoo istorija

Tatuiravimosi, kaip papročio, priežastys nėra aiškios. Bet realiausia keliama hipotezė yra, kad akmens amžiuje netyčia susižalojus odą ir į ją patekus purvo ar kitų dalykų likdavo randai, kurie išskirdavo jų savininkus iš kitų genties narių. Su laiku tai tapo narsių karių, gerų medžiotojų ar žynių simboliais turinčiu ir magišką reikšmę, kuriais būdavo žymimi tik nusipelnę asmenys. Šiais laikais tatuiruotės atspindi žmogaus pasaulėžiūrą, mąstymo būdą, gyvenimo stilių. Jomis dažniausiai pasipuošia menininkai (dainininkai, kino, sporto ir kitos žvaigždės). Anksčiau buvo manyta, kad tai jaunimo noras "išsišokti", bet su laiku žmonės suprato, kad tai yra tik dar vienas būdas išreikšti save kaip asmenybę. Meniškiausias ir originaliausias tatuiruotes darosi platesnio mąstymo,nesukaustyti kitų nuomonės, žmonės, kurie nebijo aplinkinių reakcijos. Tuo tarpu advokatai, bankininkai ir kitų specialybių atstovai, kuriems daugiau reikalingi racionalūs logiški sprendimai dažniau tatuiruojasi "sausesnius", neutralesnius piešinius ar ornamentus. Paprastai tai būna tradicinės vietos ( pečiai, krūtinė, blauzdos). Tattoo vietą, tematiką, spalvingumą ir kitus dalykus be abejo įtakoja gyvenimo būdas ir pareigos. Tatuiruotės visiems vienodai patikti negali, nes kiek yra žmonių - tiek ir skonių. O kaip žinoma dėl skonio nesiginčijama (ypač dėl prasto) ;)

Žodis "tatuiruotė" kilęs iš polinezietiško žodžio "tatau". Tatuiravimas - įvairių nenutrinamų ženklų ant kūno įamžinimas mechaniniu būdu: pjaunant ar badant po oda įšvirkščiant dažomosios medžiagos. Keli žinomiausi būdai: vienas jų buvo paplitęs kai kuriose Pietų Amerikos indėnų gentyse. Specialiu instrumentu išilgai piešinio kontūro oda badoma iki kraujo ir paskui įtrinami dažai. Žaizdai sugijus įsiskverbę dažai odoje lieka visam laikui. Šiek tiek sudėtingesnis būdas kada tatuiruotei daryti buvo naudota adata ir siūlas, kurį anksčiau pakeisdavo įvarios sausgyslės. Šiaurės rytų Sibiro gyventojai grafitu ar taukų bei suodžių mišiniu nudažytu siūlu, įvertu į adatą, išvarstydavo odą pagal iš anksto paruoštą piešinį. Taip būdavo atliekami primityvūs piešiniai. Labiausiai paplitusi technika - kūno badymas adata. Naudoti žuvų kaulai, medžių spygliai arba aštrios kriauklių nuolaužos. Okeanijos salose, kur nepaprastai greitai populiarėjo tatuiruotės, buvo naudojami įrankiai, panašūs į šukas (prie medinės rankenėlės pritvirtinti aštrūs akmenų, kriauklių ar kaulų gabalėliai). Tokiais instrumentais - šukomis iškart buvo galima padaryti nemažą ornamentą. Kada žmogaus kūnas pirmąsyk papuoštas spalvingais piešiniais, nenustatyta, bet jos egzistuoja jau keliasdešimt tūkstančių metų (iš seniausių išlikusių pavyzdžių yra rasta sudžiūvusių odos liekanų su dažų pėdsakais Egipto faraonų kapavietėse). Pirmieji instrumentai buvo pagaminti iš rago ir kaulo.

Didžiausią žingsnį į priekį padarė amerikietis Samuel O'Reilly išradęs ir užpatentavęs pirmąją elektrinę rotorinę mašinėlę.

Dabar šių mašinėlių veikimo principas beveik nepakitęs išskyrus tai, kad atsirado ir elektromagnetiniu principu veikiantys aparatai.

Tatuiruotėms išlikti ir kaip menui, ir kaip žymėjimo būdui labai padėjo išlikti jūreiviai. Plaukiodami tarp žemynų ir trokšdami naujų atradimų europiečiai sutiko piešiniais odoje pasipuošusius Amerikos, Polinezijos bei Naujosios Zelandijos čiabuvius.

Tai daugiau buvo ornamentika, kurią galima priskirti šiuolaikiniam "tribal" stiliui. Šis menas greitai išplito uostuose ,o iš jų išsiveržė ir į visą Senąjį žemyną. Iš jo tatuiruotės traukė Azijos kryptimi: Indija, Kinija bei Japonija. Rytuose jos pavirto mistiniais - religiniais motyvais išreikšta realistine maniera.

Iš Indijos į Europą atkeliavo laikinų tatuiruočių, atliktų chna ( orig. henna) dažais, mada.

Lietuvoje kol kas tai nėra populiaru ne tik dėl mentaliteto, bet ir dėl lietuviams įgimto noro įsigyti daiktą "pigiai ir ilgam".Europoje tatuiruočių manijai neatsispyrė net karaliai (Anglijoje Georgas V, Danijoje Frederikas VII, Rusijos caras Nikolajus II). Jos perėjo į aristokratų tarpą ir tapo prestižiniu papuošalu prilyginamu meno kūriniams. Tatuiruotės buvo naudojamos ir kaip talismanai ar bausmė. XVIII ir XIX a. anglų jūrininkai savo nugarose įsiamžindavo nukryžiuotąjį, tikėdamiesi, kad jis apsaugos nuo kūniškųjų bausmių,kurios buvo plačiai taikomos Didžiosios Britanijos laivyne. Arabai mėgo darytis tatuiruotes su Korano citatomis. Kaip bausmė jos buvo daromos Japonijoje Edo periodu (1603 - 1867). Kinijoje viena iš klasikinių bausmių buvo tatuiruotė veido srityje. Taip ženklindavo karius ir belaisvius sukeliant jiems sunkumus pabėgant ir lengvinant jų atpažinimą visuomenėje. Panašiems tikslams naudojo tatuiruotes ir graikai, romėnai bei ispanai konkistadorai. XX a. per I - ąjį pasaulinį karą Anglijos dezertyrus žymėdavo raide "D", hitlerinėje Vokietijoje koncentracijos stovyklose aukoms ištatuiruodavo numerį. Laikui bėgant keitėsi "tattoo" paskirtis ir požiūris i jas. Net ir dabar nėra vieningos nuomonės kas tai yra: vieni vadina menu, kiti beprotybe.<p>XX amžius - šio meno suklestėjimas. Šio amžiaus pabaigoje Amsterdame atidarytas pirmasis tatuiruočių muziejus. Įvairiomis kalbomis išleista daugybė straipsnių ir knygų, pasakojančių apie jų stilius ir istoriją. Naujovės užsienyje aprašomos specialiuose žurnaluose. Pradeda skirtis tatuiruočių stiliai ir mados, geriausiai apibūdinantys laikmetį. Į tatuiruočių salonus lekia ir paprasti mirtingieji, ir muzikos bei kino žvaigždės. Tatuiruotes nešioja pop dainininkės Britney Spears, Christina Aquilera, aktorės Halle Berry, Kate Hudson, Meg Ryan, Sandra Bullock, Jennifer Aniston, Gwyneth Paltrow. Po kelias jų turi Janet Jackson, Pink, Julia Roberts, Madonna, Cher, Pamela Anderson, Drew Barrymoore, Angelina Jolie. Vyrai stengiasi neatsilikti nuo moterų. Tatuiruotės puošia dainininkus Mick'ą Jager'į, Eminem'ą, Jon Bon Jovi, boksininką Mike'ą Tyson'ą, aktorių Bruce'ą Willis'ą, Wayne'ą Diesel'į, Billy Bob Thornton'ą, krepšininkus Shaquille'ą O'Neal'ą, Kobe'ą Bryant'ą, Jason'ą Williams'ą. Daugiau užsienio žvaigždžių foto rasite čia.Turi jų ir Lietuvos estrados žvaigždės: Rebelheart'ai, Stano, Aras Vėberis, Sati, Psichas, Alanas Chošnau, "Žas'ai", A. Stašaitytė, Atlanta bei kiti. Tatuiruotes renkasi tvirto charakterio žmonės, pasitikintys savimi ir aiškiai žinantys, ko nori. Vyrai tatuiruojasi dažniau, jų kūnus puošia drakonai, panteros, liūtai ir pan. Dailioji lytis renkasi subtilias "tattoo" matomose vietose. Maža gėlytė, driežiukas virš kauliuko ar delfiniukas ant mentės atrodo labai gundančiai. Šiandien tattoo meistrai (išskyrus jakudzų tatuiruotojus) nėra prisirišę prie tradicijų. Dažnai atlieka įvairių kultūrų piešinius. Dabarskirtingi tatuiruotojai ant to paties žmogaus atlieka skirtingo stiliaustatuiruotes. Rezultatas - chaotiški piešiniai, kurių niekas nesieja.Tokie margumynai populiariausi Vakarų Europoje ir Jungtinėse AmerikosValstijose. Vis dėl to estetikos požiūriu reikėtų atkreipti dėmesi ne tikį tai kokią tatuiruotę žmogus nešios, bet ir kaip ji derinsis su jauesamomis ar būsimomis. Jei tattoo atlikta gerai, laikui bėgant jis beveiknekeičia formos, išskyrus tuos atvejus kai žmogus labai sustorėja arba suliesėja. Daug kas priklauso ir nuo to ant kurios kūno dalies piešinysyra padarytas. Kad laikui bėgant piešinys nebluktų, kuo mažiau jį laikykite saulėje ir tepkite apsauginiu kremu nuo pašalinio ultravioletinių spindulių poveikio. Dar nėra išrasti dažai kurie būtų visiškai atsparūs saulei.Čia nekalbama apie meistrus - diletantus , kai tatuiruotė yra padaroma rašalu ar šratinuko šerdelės skysčiu savadarbe mašinėleir jai vos užgijus iš karto atsiranda pilkšvai melsvas,o ne juodas atspalvis.

Beje, tokius "meistrus" dažniausiai galima pažinti iš to, kad ir koks bebūtų eskizas jie jį atliks įsistatę į aparatą vieną adatą. Tuo tarpu kai į originalią mašinėlę dedasi nuo 1 iki 32 adatų. Dažniausiai naudojama nuo 3 iki 15. Taip pat jiems darant "nakolkes"[o ne tatuiruojant] pastovus palydovas būna kraujas, kai tuo tarpu jo teturėtų būti keli lašai. Be to tai būna žmonės neturintys jokio meninio išsilavinimo ir nesugebantys pasakyti nei vieno iš higienos inspekcijos reikalaujamų dezinfekcijos skysčių pavadinimo jau nekalbant apie tai, kad tarpjų turimo inventoriaus tokių dalykų nėra nei kvapo. Taigi geriau už tatuiruotęsumokėti daugiau nei "ant alaus" negu paskui turėti problemų su sveikataar eiti jį taisytis į salonus kai iš kreivų , beprasmiškų linijų kratiniųsu "sudeginta" kaip celofanas oda jau būna sunku ką nors gero bepadaryti.

Kartais lieka vienintelis išsigelbėjimas - "nakolkės" panaikinimas lazeriu. Tai yra vienintelė efektyvi pagalba, nes persodinant audiniustaip pat lieka randai, kurie neatrodo labai estetiškai. Grožio terapijųir chirurgijų klinikose naudojami lazeriai skleidžia tamsiai raudoną konncentruotą šviesos spindulį. Šią šviesą lengvai sugeria į odą įsiskverbę dažai. Nuo trumpo, bet stipraus šviesos impulso dažai suskaidomi į smulkias dalelytes. Žmogus jaučia tiktai nedidelį dilgčiojimą. Nuo lazerio oda akimirksniu pabąla. Iš odos šios dalelytės pasišalina kartu su limfa, o smulkesnės tatuiruotės dažų liekanas sunaikina ląstelės - fagocitai. Viena gydymo procedūra užtrunka ne ilgiau kaip 10 - 15 minučių. Ją galima pakartoti tik po mėnesio. Po šių procedūrų reikia vengti tiesioginių saulės spindulių , todėl geriausia tatuiruotę šalinti žiemą arba pavasarį. Mėgėjiškoms tatuiruotėms panaikinti užtenka nuo 2 iki 6 lazerio procedūrų, o profesionalioms dekoratyvinėms - net 6 - 8 seansų. Po šių veiksmų oda parausta ir paburksta. Ant odos atsiranda į šerkšną panašių karoliukų, bet nebūna žaizdų ir kraujavimo. Odą užtenka tepti vazelinu arba antibakteriniu tepalu, nereikia dėti ar klijuoti tvarsčio. Po 5 - 10 dienų šašeliai nusilupa, oda pašviesėja.